Gegužės 24-ąją, penktadienį, buvo paskutinė labdaros akcijos „Drabužių mainytuvės“ Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centre diena. Jos metu nuo ryto  buvo galima matuotis ir pagal savo norus bei poreikius prisitaikyti sau drabužį ar kitą daiktą, kuriais pasidalino bendruomenės nariai.

Akcijos savaitės akcentu tapo itin originalios mados instaliacijos, puoštos drabužiais ir floristinėmis kompozicijomis, mūsų mokytojų kurti, viliojantys akis sprendimai.  Kitas akcentas – jau tradiciniu tapęs renginys, vainikuojantis šią labdaros savaitę, –  tai paskaitos apie tvarumą, gamtos dermę su žmogumi ir šiuolaikine mada.

Pirmąją paskaitą susirinkusiems skaitė buvusi Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro mokinė, baigusi masažuotojo specialybę, Eglė Šeikienė. Eglė originali tuo, kad ji ne tik užsiima savo išmokta masažo veikla, bet turi ir kitą, didelę jos gyvenimo dalį užimančią veiklą – tekstilės gaminių gamybą iš antrinių žaliavų. Jos kūrybinė veikla apima daugiausiai originalių  ir mielų daiktų kūrimą bei gamybą iš džinso bei kitų tvarių audinių. Ji kurdama perdirba, kad gamta kvėpuotų.

Eglės sukurti gaminiai sutelpa po jos sugalvotu prasmingu logotipu ir pavadinimu „Va ir va kaip“. Pasak dizainerės, „Va ir va kaip“ simbolis – tai persipynę begalybės simboliai, kur viskas sukasi ratu ir yra tarpusavyje susiję. Meilė – tai meilė vaikams (jų Eglė pati turi net keturis), meilė gamtai, paprastumas, džiaugsmas, dosnumas, bendrystė, ugdymas ir skatinimas tausoti. Todėl ji ir jos tėtis, kuris yra puikus medienos meistras, kuria tausodami, suteikdami naują originalų pavidalą medžiui, audiniui, gamtos priedams, tai atneša jiems abiem ir juos supantiems žmonėms daug laimės.  

Dizainerė savo ir tėčio pagamintus daiktus: drabužius, žaislus, hamakus, kuprines, puodkeles, karnavalinius kostiumus, originalias sukneles ir švarkelius, kilimus iš skiaučių, ir sūpynes, nykštukus, padėkliukus, kėdes ir dar daug kitų  parduoda elektroninės parduotuvės, socialinių tinklų pagalba. Uždarbiu dosniai dalinasi, net 30 proc. gautų pajamų automatiškai skiria „Sengirės“ fondui, kuris rūpinasi Lietuvos miškų išsaugojimu ir sengirių atkūrimu.

Svarbi dizainerės ir jos tėčio veiklos dalis yra dalyvavimas socialiniuose projektuose – edukacijos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, kūrybiškumo ir darnos su gamta sklaida.

Kita paskaita buvo siuvėjų mokytojos-metodininkės Almos Lenkaitienės pranešimas apie madą ir tvarumą, apie senąją ir naująją tekstilę. Ji pasidalino savo žiniomis apie audinių „sveikumą“, ilgaamžiškumą. Mokytoja   paaiškino,  kaip skirtingai dėvime sintetinius ir natūralius drabužius, atkreipė dėmesį  į tai, kokie kiekiai anglies dvideginio išmetami į aplinką  tekstilės pramonėje, naudojant sintetinius pluoštus,

Mokytoja pristatė ir savo mokinės Gabijos Venslovaitės rengtą pranešimą apie tai, kaip skirtingos šalys ieško natūralių sprendimo būdų, kaip pagaminti pluoštus, iš kurių gims natūralūs dažai, audiniai. Pluoštai išgaunami iš perdirbtų kokoso riešutų, saulėgrąžų, unikalių medžių ir net dilgėlių.

Renginio organizatoriai ir klausytojai džiaugėsi paskaitos metu galėję praktiškai pasitikrinti savo žinias: gavę pluoštą šalikėlių, pasiūtų iš skirtingų audinių, spėliojo iš kokio audinio jie pagaminti, ar tai sintetinis ar natūralus audinys. Tokios praktinės žinios prisideda prie pirkimo ir vartojimo kultūros ir tvarios mados puoselėjimo.